suirti — 3 suìrti, sùiria, suyrė tr. 1. suvaryti irkluojant: Visas valtis suìrti į daiktą Prn. 2. suvaryti, sugrūsti: Suirtos karvės į salą ir ganosi Lzd. 3. prk. šiaip taip padaryti, sulipdyti: Kap matau, jūs tvartą vis tiktai suìrsit Lp. Kluoną šiap … Dictionary of the Lithuanian Language
suirti — sui̇̀rti vksm. Sui̇̀ro pili̇̀s, síenos, rãtai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
suirimas — suirìmas sm. (2) 1. → 1 suirti 1: Suirimas eldijos SD171. Par patį suirimą (gimdymą) atejo Škn. 2. → 1 suirti 3: Kapitalizmo krizę didina pasaulinės rinkos suirimas sp. Galima net iš anksto užbėgti už akių šeimų suirimui rš. Per tuos suirimus… … Dictionary of the Lithuanian Language
sudriksti — sudrìksti intr. K; SD282, R411 suplyšti, sudilti, suirti: Prie darbo drabužis greit sudrỹska Gs. Nešioja marškinius nemazgotus, kol sudrỹksta Ds. Pirktinis kvartūkas greit sudriñska Slm. Sudrìks ta knyga neaptaisyta J. Apsiaustą sudrìskusį… … Dictionary of the Lithuanian Language
sugriūti — intr. 1. suvirsti: Vilkai sugriū̃na duobėn Dv. 2. suirti: Tėvai, ar nematei, kad vežimo ratas jau vėl sugriuvęs? I.Simon. Kubilas ant saulės pastovėjo [vasarą] ir sugriùvo Slm. Sugriùvo tvartai Dkš. Sugriùvo pečius, nebgal kurti J. ^ Netaisysi … Dictionary of the Lithuanian Language
sunirti — 2 sunìrti intr. 1. Grd žr. 2 išnirti 1: Koja sunìro, t. y. iš naro išejo J. Tai mergikei koja sunìro Užv. 2. susijungti, susinerti: Rankos vyskupo suniro BM457. 3. suirti, susimaigyti: Dėl to vyšnios ir nesunìro, kad į skarutę surišau Skr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgriūti — 1. tr. apvirsti, apslėgti: Mane rąstai apgriùvo, pagelbėk tu mane PP58. Apgriūkit, kalnai, mane! Jzm. Ir stenėjo žemė, sunkybėm apgriūta IM1861,56. 2. tr. apipulti, apstoti: Apgriuvo jį visi kartu, iš karto visi pradėjo kalbėti P.Cvir. 3. intr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
apirti — 1 apìrti intr. 1. apgriūti: Apìrus triobelė Rm. Pečius apìro Ėr. Žiūrėk, špūlė apìro (siūlai užgriuvo) Kt. Apirusi šeiva N. 2. truputį leistis iš siūlių, rykšti: Jau sermėga jo apìrusi J. irti; apirti; atirti; … Dictionary of the Lithuanian Language
atirti — 1 atìrti intr. atsiardyti (apie siūlus, drabužį): Rankovę prisiūkiat, šitai atìro KlvrŽ. Siuvai siuvai, o tavo kešenius vėl atìro Lp. Siūlė atyra N. Ar diržiukas neprisiūtas, ar atìręs? Rmš. Pažasčiai atìrę OG320. | refl.: Atsiìro lopai nuo … Dictionary of the Lithuanian Language
atirti — 3 atìrti, àtiria, atyrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl. | Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287. | refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870. | Per tą laiką… … Dictionary of the Lithuanian Language
